Džordžas Orvelas "Gyvulių ūkis"

Knyga, iš tikrųjų, yra labai sena ir tikriausiai pamačius ją bibliotekoje ar knygyne nebūčiau jos pasirinkusi ir parsinešusi namo. Bet išėjo taip, kad ši knyga yra viena iš privalomų knygų ir man reikėjo ją perskaityti. Dažnai man tokios knygos, kurias išsirenku ne pati, bet man liepia jas skaityti, būna neįdomios, bet ši knyga tikrai ne tokia. Ir tai nėra tokio stiliaus knyga, kuris man labai patiktų, bet iš tiesų įdomi.

Gyvulių ūkis tai knyga priverčianti susimąstyti. Nors viskas paremta ironija ir parašyta perkeltine prasme, skaitant pasidaro aišku, kad ši knyga yra apie politiką. Sovietmečiu arba nabūtinai. Manau, kad šia knyga būtų galima remtis ir apibūdinti bet kokią visuomenę ir jos santvarką.

Veiksmas prasideda vos tik Fermeris Džonsas, Sendvario fermos savininkas nueiną į savo trobą ir užsidaro ten nakčiai. Visi fermos gyvuliai susirenka pakviesti seniausios ir protingiausios kaimo kiaulės - Majoro. Šis visiems papasakoja apie savo sapną ir planuojamą Sukilimą. Bet sukilimas Majoro galvoja dar tik idėja ir nieko konkretaus jis daryti neplanuoja. Svarbiausia, kad visiems atsibodo žmonių tironija ir sukilimo idėją gyvuliai turi perduoti iš kartos į kartą, nes nesvarbu kas, bet šis sukilimas turės įvykti. Arba dabar, arba kažkada vėliau, Majorui aišku tik tai, kad jis šio sukilimo nebeišvys. Susirinkimas baigiamas daina "Anglų žvėrys", kurią kai kuriems primena, o kai kuriuos ir išmoko Majoras.

Po kelių dienų Majoras miršta, yra gražiai palaidojamas ir gyvuliai pradeda gyventi visai kitaip. Nors niekas nežino kada laukti pranašauto sukilimo, visi jaučiasi pakylėti šios idėjos. Ypač išsiskiria dvi kiaulės - Snieguolis ir Napoleonas. Po kelių mėnesių slaptos veiklos, gyvūnai pradeda į pasaulį žiūrėti visai kitokiu žvilgsniu. Galiausiai vieną dieną, Džonsas grįžta namo visai prisigėręs ir net pamirta gyvulius pašerti. Tai ir dar keli gyvuliams nepatinkantys dalykai galiausiai išmušė juos iš kantrybės ir visai neplanuotai, tas ilgai lauktas, sukilimas įvyksta. Gyvuliai sukyla, pradeda spardytis, kandžiotis, badytis ir visaip kitaip pulti savo šeimininkus, kol jiems nieko kito nelieka tik pabėgti ir ūkį palikti gyvuliams.

Iš pradžių, Džonsui išvykus, gyvulius sieja gražūs, šilti ir tikrai malonūs santykiai. Snieguolis su Napoleonu tampa vadais, nors, teoriškai, visi gyvuliai yra lygūs, itžr pradeda savo politiką vadinti gyvulizmu ir, visiems bendrai nutarus, sukuriami septyni priesakai, kuriais vadovaujantis gyvenama ūkyje:

1. Kas vaikšto dviem kojom, tas priešas.

2. Kas vaikšto keturiom arba turi sparnus, tas draugas.

3. Gyvuliai nevilki drabužių.

4. Gyvuliai nemiega lovoje.

5. Gyvuliai negeria alkoholio.

6. Gyvuliai nežudo vienas kito.

7. Visi gyvuliai lygūs.

kurį laiką vyro demokratija, fermos pavadinimas tampa "Gyvulių ūkis" ir viskas vyksta darniai, visi gyvena laimingai, gauna daug maisto, darbus pasiskirsto po lygiai ir visiems gyvenimas atrodo gražus. Bet kažkuriuo metu Napoleonas užpuola Sniegulį, priversdamas jį bėgti ir visus kitus įtikina, kad Snieguolis yra priešas. Pamažu ūkyje nusistovi diktatūra. Viską valdo Napoleonas, ateina visiems, išskyrus kiaulėms, sunkūs laikai ir gyvuliai pamažu išsiskiria į dvi grupes - kiaules, kurioms viskas galima ir visus kitus. Priesakai pakeičiami:

1.Keturios kojos gerai, dvi geriau.

2.Gyvuliai nemiega lovoje su paklodėmis.

3.Gyvuliai negeria alkoholio, be saiko.

4.Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.

Kiaulės persikelia į apleistą Džonso trobą, miega jo lovose, vilki jo drabužius, netgi išmoksta vaikščioti ant dviejų kojų ir pradeda bendrauti su žmonėmis. Galiausiai kiti gyvūnai net nebeatskiria jų nuo žmonių.

Žodžiu, knyga nėra išvaizdi, jos net aprašymas nepasirodė įdomus, bet visai nesigailiu ją perskaičius. Gaila, kad knyga tėra 77 puslapių ilgumo. Manau, kad ne vienas esame pagalvoję apie tai, kad "visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie gyvuliai lygesni už kitus". Būtent šis sakinys ir pabaigė mano dvejones ar skaityti šią knygą. Nesu mačiusi jokios panašios knygos, tisą sakant prieš tai ir negalvojau, kad man tai patiktų, bet dabar tikrai ketinu pasidomėti kitomis šio autoriaus knygomis arba panašia tematika. Linkiu šią knygą perskiatyti, jeigu ne dėl įdomumo, tai, bent jau dėl bendro išprusimo :D.