Steve Mosby "Žinau, kas tai padarė"

Dar viena nuostabi knyga, dar vienas detektyvas į mano kolekciją. Šią knygą pirkau prieš metus, tada ir perskaičiau pirmąjį kartą. Dabar, skaitydama antrąjį žaviuosi ir stebiuosi autoriaus išmone ir pačiu siužetu lyg skaitydama pirmą kartą.

Knyga yra apie Pragarą ir Rojų. Vietas sukurtas žmonių, kurie pagrobia blogus žmones (narkomanus, pedofilus ir t.t.) ir įkalina juos tenai. Visi žmonės, išskyrus vaikai, suimami ir pasodinami į pragarą, ten juos įtikina, kad jie mirę ir priverčia atkentėti už savo padarytas nuodėmes. Jiems ant veidų pjausto įmantrius nuodėmių žemėlapius ir kitaip kankina.

Čarli Mateson prieš dvejus metus žuvusi auto avarijoje vėl pasirodo gyvenime ir tvirtina, kad buvo pragare. Dabar ji grįžo tik perduoti žinios jau nebedirbančiam detektyvui, o tada velnias ją pasiims atgal ir šį kartą ji jau bus rojuje pas savo dukrytę, kuri gimė po Čarli "mirties", ji atpirko savo nuodėmes.

Deividas Grouvsas, kurio sūnus dingo prieš šešis metus ir po to buvo rastas miręs, per kiekvieną sūnaus gimtadienį gauna seikinimų atvirukų. Šiais metais atvirukas kitoks: Žinau kas tai padarė. Po šios žinios imami žudyti žmonės ir Grouvsas nagrinėdamas kiekvieno jų bylas supranta, kad juos visus sieja vienas dalykas – Džeimio, jo sūnaus, ir kitų vaikų pagrobimai. Kažkas viską apsuka taip, kad visi įrodymai atsisuka prieš Grouvsą ir tada kai jis turėtų būti suimamas jis dingsta.

Ir Markas Nelsonas – detektyvas susiejęs abi bylas. Jis buvo pirmasis pasikalbėjęs su Čarli. Jis išsiaiškino kur yra dangus ir kur yra pragaras.

Kodėl man ši knyga patiko? Įdomu kaip įmanoma taip smarkiai manipuliuoti žmogaus protu, kad netgi galėtum jį įtikinti, jog jis mirė. Gavus galimybę rinktis tarp tavo ir tavo mylimo žmogaus gyvybės, kam leisi gyventi? Dėl kokių priežasčių žmonės daro tokius blogus dalykus? Aišku, mes sėdėdami savo kambaryje ir skaitydami galime įsivaizduoti tokias situacijas ir galvoti, kaip jose pasielgtume, bet... mes net negalime įsivaizduoti kaip tai turėtų atrodyti ir to ką mes sakytume ar darytume.

Šis kūrinys parašytas žiūrint ne iš vieno žmogaus pozicijos, o iš kelių ir netgi ne vienodu laiku – vienas veiksmas vyksta dabar, kitas prieš dvejus metus. Neįsivaizduoju kaip įmanoma sugalvoti ir aprašyti tiek daug (įvykusių ir dar tebevykstančių) įvykių ir nesusimaišyti pačiam. Visada žavėjausi detektyvais ir esu jų skaičiusi ne vieną ir ne du, o tokio kaip šitas, ar bent jau panašaus, nesu net mačiusi. Po tokių knygų net leidžiu sau pasvajoti apie detektyvo profesiją.

Tai, manau, kad jau supratote, rekomenduoju šią knygą bet kokiam skaitytojui. Taip pat dabar ketinu perskaityti garsiausią šio rašytojo knygą "50/50 žudikas" ir tiesą sakant šios knygos yra iš dalies susijusios, todėl dabar jaučiuosi padariusi klaidą, kad šią knygą perskaičiau anksčiau.