Stephen King "Dvikova"

Manau visi esame girdėję apie šį žymų rašytoją. Gal ne tiek dėl knygų, kiek dėl jo filmų. Na aš nusprendžiau pabandyti paskaityti. Tiesą sakant, nenusivyliau.

Veiksmas knygoje vyksta XXa. Amerikoje. Slaptoje karo laboratorijoje sukuriamas virusas, kuris galėtų išžudyti begalę žmonių. Jis sukurtas taip, kad pajutęs organizmo pasipriešinimą galėtų pakisti ir vistiek nužudytų tą organizmą. Virusas veikia žmones, šunis ir arklius. Deja, ši liga pamato dienos šviesą ir, kadangi yra labai lengvai užkrečiama, po nelabai ilgo laiko tarpo lieka tik keliasdešimt tūkstančių žmonių.

Visus žmones, kuriems pasisekė išgyventi šią katastrofą, vienija vienas dalykas. Jie visi sapnuoja dviejų rūšių sapnus: 1.Apie seną juodaodę moterį, kuri jūsų laukia sėdėdama ant savo mielo namuko laiptukų. Aplink ją siūbuoja laukai kukurūzų. Ji šypsosi savo miela ir nekalta šypsena ir kviečia jus užeiti. 2.Sapne jokio gyvo sutvėrimo nesimato, tačiau jis yra jaučiamas. Jūs jaučiate jo žvilgsnį ir tai, kad jis yra. Vėliau sapnuodami tą patį sapną jūs imate bėgti, bet jis vis artėja ir artėja. Tai tamsos žmogus. Jis siūlo jums tai ko jūs trokštate labiausiai pasaulyje, bet mainais už tai turite pažadėti, kad visą gyvenimą nesitrauksite nuo jo nė per žingsnį.

Viskas priklauso nuo kiekvieno asmeninio apsisprendimo. Žmonės renkasi savo pusę ir eina link jos. Viską vainikuoja pabaiga, kuri tūrėtų būti karas nulemsiantis žmonijos likimą.

Šioje knygoje mane labiausiai sudomino žmonių pasirinkimai ir priežąstys privertusios juos taip pasielgti. Dar labai įdomūs žmonių, patyrusių tokią milžinišką katastrofą išgyvenimai. Kaip šiuolaikiniai žmonės gali išgyventi be elektros, kaip reaguoja į įstatymus, kurių niekas nebeprižiūri, kaip jie elgiasi, kai jų niekas nebevaržo, neapriboja ir t.t.

Tikrai siūlau paskaityti šią knygą, tikiuosi jums patiks.